Ryte dar nespėjome normaliai atsikelti, o ranka jau siekia telefono. Patikriname žinutes, naujienas, Instagram, Facebook, elektroninį paštą. Vienas žmogus keliauja, kitas pradėjo naują verslą, trečias dalijasi pasaulio naujienomis, ketvirtas moko, kaip per tris mėnesius pakeisti gyvenimą.
Visa tai tapo taip įprasta, kad retai savęs paklausiame, kokią kainą už tai mokame.
Pastaruoju metu vis dažniau stebiu save ir žmones aplink. Informacijos turime daugiau nei bet kada anksčiau. Galime mokytis iš geriausių pasaulio universitetų neišeidami iš namų, per kelias sekundes sužinoti, kas vyksta kitoje pasaulio pusėje, palaikyti ryšį su žmonėmis skirtinguose žemynuose ir savo verslą pristatyti auditorijai, kurios prieš dvidešimt metų nebūtume galėję pasiekti.
Tai yra didžiulė mūsų laikmečio privilegija.
Vis dažniau girdžiu žmones sakant:
❌ „Pavargau nuo socialinių tinklų“,
❌ „Nebenoriu skaityti naujienų“,
❌ „Per daug informacijos“,
❌ „Nebesuprantu, kuo tikėti“,
❌ „Visi kažko moko“.
Gal problema jau nėra ta, kad mums trūksta informacijos. Gal jos tiesiog tapo per daug?
Moksle informacinis perteklius nėra nauja sąvoka. Angliškai vartojamas terminas information overload apibūdina situaciją, kai žmogų pasiekiantis informacijos kiekis ir sudėtingumas pradeda viršyti jo galimybes informaciją efektyviai apdoroti.
2024 metais publikuota mokslinės literatūros apžvalga nagrinėjo informacinio pertekliaus priežastis, pasekmes ir galimus jo valdymo būdus. Tyrėjai nustatė, kad informacinį perkrovimą lemia ne vien informacijos kiekis. Tam įtakos turi pati informacija, mūsų atliekamos užduotys, organizacinė aplinka, technologijos ir asmeniniai veiksniai. Informacijos perteklius gali turėti neigiamų pasekmių sprendimų priėmimui, produktyvumui ir sukelti papildomą kognityvinę įtampą. (ScienceDirect)
Tyrimo šaltinis: International Journal of Information Management Data Insights – Causes, consequences, and strategies to deal with information overload
Man šiame tyrime svarbi viena mintis: pavargstame ne tik nuo darbo. Mes pavargstame ir nuo nuolatinio informacijos apdorojimo.
Perskaitėme antraštę, pamatėme reklamą, atsakėme į Messenger žinutę, peržiūrėjome kelis Stories, atėjo elektroninis laiškas, kažkas atsiuntė Reel, darbo grupėje atsirado penki nauji pranešimai. Pietaudami klausomės podcasto, sportuodami – audioknygos, o vakare, jau gulėdami lovoje, dar norime „tik penkias minutes“ pažiūrėti, kas naujo.
Atrodo, kad ilsimės, tačiau mūsų galva ir toliau gauna informaciją.
Būtų labai paprasta dėl visko apkaltinti Instagram, Facebook, TikTok ar patį telefoną.
Tačiau tyrimai rodo įdomesnį vaizdą.
Realiomis sąlygomis atliktame išmaniųjų telefonų naudojimo tyrime mokslininkai analizavo 1 130 sąveikų su telefonu. Net 89% jų inicijavo patys vartotojai ir tik 11% prasidėjo dėl gauto pranešimo. Tyrimo dalyviai su savo telefonu sąveikaudavo vidutiniškai maždaug kas penkias minutes. Tyrėjai padarė išvadą, kad telefono blaškantis poveikis susijęs ne vien su technologija – didelę reikšmę turi mūsų pačių susiformavę įpročiai ir rutinos. (ScienceDirect)
Tyrimo šaltinis: Computers in Human Behavior – Why are smartphones disruptive?
Man tai buvo viena įdomiausių išvadų.
Atsidarome Instagram, uždarome. Po kelių minučių vėl atsidarome. Patikriname elektroninį paštą, nors prieš dešimt minučių jau tikrinome. Laukdami eilėje iš karto išsitraukiame telefoną. Atsisėdę išgerti kavos automatiškai pradedame slinkti ekraną.
Tai jau nebe vien technologijų klausimas. Tai mūsų elgesio klausimas.
Kodėl socialiniai tinklai pradeda varginti net tada, kai juos mėgstame?
Aš pati dirbu socialiniuose tinkluose ir matau didžiulę jų vertę. Per juos kuriame verslus, randame klientų, partnerių ir bendraminčių, mokomės, palaikome ryšius. Todėl man nepriimtina paprasta išvada, kad „socialiniai tinklai yra blogis“.
2025 metais paskelbta socialinių tinklų perkrovos metaanalizė išskyrė keturias skirtingas perkrovos formas: informacijos, socialinę, komunikacijos ir pačių platformų funkcijų perkrovą. Tyrėjai nustatė sąsajas tarp šių perkrovos formų, išsekimo ir probleminio socialinių tinklų naudojimo. Išsekimas savo ruožtu buvo siejamas su prastesniais darbo rezultatais ir didesniu noru nustoti naudotis socialiniais tinklais. (ScienceDirect)
Tyrimo šaltinis: Telematics and Informatics – Overloaded yet addicted? A meta-analysis of the outcomes of social media overload
Dar viena metaanalizė, apėmusi 64 empirinius tyrimus ir daugiau nei 28 tūkstančius dalyvių, nustatė, kad informacijos ir socialinis perteklius, socialinių tinklų nerimas bei probleminis jų naudojimas yra tarp reikšmingų socialinių tinklų nuovargio veiksnių. (ScienceDirect)
Tyrimo šaltinis: Computers in Human Behavior – A meta-analysis of social media fatigue
Todėl žmogus šiandien gali nuoširdžiai pasakyti: „Aš pavargau nuo Instagram“, o po penkių minučių pats jį vėl atsidaryti.
Ir nemanau, kad dėl to turėtume save kaltinti. Daug įdomiau pradėti stebėti savo elgesį.
Informacinio nuovargio pokyčius labai aiškiai parodo ir tai, kaip vartojame naujienas.
Reuters Institute 2026 metų „Digital News Report“ yra paremtas beveik 100 tūkstančių interneto naujienų vartotojų duomenimis 48 rinkose. Ataskaitoje nurodoma, kad 42% apklaustųjų kartais arba dažnai sąmoningai vengia naujienų. 2017 metais, kai šis rodiklis pradėtas matuoti, tokių žmonių buvo 29%. Įdomu ir tai, kad 2026 metais socialiniai bei video tinklai pirmą kartą tapo plačiausiai naudojamu būdu pasiekti internetines naujienas: jais naudojosi 54% respondentų, palyginti su 51%, kurie naudojosi pačių naujienų organizacijų svetainėmis ir programėlėmis.
(reutersinstitute.politics.ox.ac.uk)
Šaltinis: Reuters Institute – Digital News Report 2026
2026 metais naujienų vengimas Norvegijoje per metus padidėjo 9 procentiniais punktais. Patys ataskaitos autoriai pažymi, kad tam galėjo turėti įtakos intensyvus konkrečių to laikotarpio naujienų srautas, todėl iš vienų metų pokyčio nereikėtų daryti per plačių išvadų. Tačiau pats signalas įdomus. (reutersinstitute.politics.ox.ac.uk)
Man tai neatrodo kaip įrodymas, kad žmonėms neberūpi pasaulis. Greičiau matau kitą klausimą: kiek negatyvių įvykių, nuomonių, konfliktų ir perspėjimų žmogus gali priimti per vieną dieną, kol pradeda nuo visko atsitraukti?
2026 metais žurnale „Computers in Human Behavior“ publikuotas eksperimentinis tyrimas nagrinėjo, kaip socialinių tinklų pranešimai veikia žmogų tuo metu, kai jis atlieka kitą užduotį. Tyrėjai nustatė trumpalaikį kognityvinio apdorojimo sulėtėjimą, trukusį maždaug septynias sekundes po pranešimo. Įdomu tai, kad poveikį geriau prognozavo ne bendras prie telefono praleistas laikas, o pranešimų kiekis ir įprotis dažnai tikrinti telefoną. (ScienceDirect)
Tyrimo šaltinis: Computers in Human Behavior – Attention hijacked: How social media notifications disrupt cognitive processing
Septynios sekundės savaime neatrodo daug. Tačiau per dieną mes gauname ne vieną pranešimą. Todėl man vis mažiau įdomus klausimas, kiek valandų žmogus praleidžia telefone. Daug įdomiau paklausti: kiek kartų per dieną leidžiame kažkam nutraukti savo mintį?
Rašome pasiūlymą klientui – žinutė. Kalbamės su vaiku – pranešimas. Skaitome knygą – telefonas. Vakarieniaujame – kažkas parašė. Dirbame prie svarbaus projekto – „tik greitai patikrinsiu Instagram“.
Po vieną tai atrodo nereikšminga. Sudėjus viską į vieną dieną gauname visiškai kitokią mūsų dėmesio architektūrą.
Aš tikrai nesiūlau ištrinti socialinių tinklų, nebeskaityti naujienų ar užsidaryti nuo pasaulio. Pati kuriu turinį, rašau naujienlaiškius, mokausi iš kitų žmonių ir socialiniuose tinkluose randu daug vertingos informacijos.
Man atrodo, kad šiandien turime išmokti visai kitą gebėjimą – atsirinkti.
1️⃣ Pradėčiau nuo ribų. Iš viso informacijos srauto sąmoningai atsirinkčiau 5-10 žmonių ar šaltinių, kuriems noriu skirti daugiau dėmesio, nes jie mane įkvepia veikti, suteikia žinių arba padeda augti. Tai nereiškia, kad reikia nustoti sekti visus kitus žmones. Tačiau mums tikrai nereikia peržiūrėti visų sekamų žmonių Stories vien todėl, kad atsidarėme Instagram, ar perskaityti kiekvieną naujieną vien todėl, kad ji pasirodė mūsų ekrane.
2️⃣ Lygiai taip pat nereikia kiekvieną kartą reaguoti, kai telefone pasirodo naujas pranešimas. Galime patys nuspręsti, kada einame į Instagram, Facebook ar LinkedIn, kada skaitome naujienas ir kada atsakome į žinutes. Ribos nereiškia, kad atsiribojame nuo žmonių. Jos reiškia, kad patys sprendžiame, kam ir kada atiduodame savo dėmesį.
2024 metų informacinio pertekliaus tyrimų apžvalgoje tarp galimų problemos valdymo būdų taip pat minimi informacijos filtravimas, prioritetų nustatymas, technologinių priemonių naudojimas ir individualiai pritaikytos strategijos. Vieno universalaus sprendimo visiems nėra. (ScienceDirect)
Todėl nebūtina tiesiog vartoti kuo mažiau informacijos. Man daug svarbiau išmokti sąmoningai pasirinkti, kokiai informacijai duodame savo laiką ir dėmesį.
