Vystant verslą ar ieškant darbo mus supa techniniai procesai: CV siuntimas, pasiūlymų rengimas, analizė, skaičiavimai ir kita. Visa tai tampa rutina, kurios, atrodo, neįmanoma pakeisti.

Tačiau ar pagalvojai, kad realybė dažnai visai kitokia nei CV siuntimas ar pareigybių įrodinėjimas?
Realybė tokia – žmonės dirba su žmonėmis. Svarbūs sprendimai priimami ne tik pagal pareigas ar patirtį dokumentuose, bet pagal kuriamą vertę, santykį, pasitikėjimą, atsakomybę ir darbo kokybę.

Šiandien paslaugų sektoriuje, ypač augant freelancerių skaičiui, vis dažniau girdžiu klientų nusivylimą. Jiems trūksta ne specialistų, o vertės. Vertės, kuri būtų kuriama tiek įdarbinant darbuotoją, tiek samdant laisvai samdomą specialistą.

Kas yra pridėtinė vertė?

Paimkime paprastą pavyzdį – darbo paiešką. Dažnai sakome:
„Ieškau geresnio darbo, nes noriu daugiau uždirbti.“
Tai visiškai natūralu šiame nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Tačiau problema atsiranda tada, kai žmogus lieka tik ieškojimo pozicijoje – nuolat keičia darbus, bet nekeičia požiūrio.

O kas būtų, jei paklaustum savęs kitaip?

• Kaip mano įgūdžiai gali padėti organizacijai?
• Kaip galiu prisidėti prie klientų aptarnavimo, marketingo, matomumo ar procesų efektyvumo?
• Kokią realią naudą galiu sukurti savo kompetencijomis ir patirtimi?

Šiandien vadovai yra ištroškę sprendimų ir idėjų – ne tik iš kandidatų, bet ir iš savo darbuotojų. Deja, dažniau jie girdi tik lūkesčius, reikalavimus ir pageidavimus, o ne pasiūlymus, kaip kurti pridėtinę vertę įmonei.

Liūdniausia, kai vadovas lieka vienintelis žmogus įmonėje, sprendžiantis visas problemas. Komanda formuojama tam, kad būtų galima deleguoti, gauti grįžtamąjį ryšį ir kartu augti.
Kartais užtektų paprasto sakinio:
„Pagalvojau, kad pakeitę X galėtume pagerinti efektyvumą, kokybę ar matomumą.“
Arba:
„Mačiau, kaip tai daro konkurentai. Žinau, kaip galėtume pabandyti ir mes.“

Tai labai paprasta – pasiūlyti idėją. Kurti savo vertę įmonei, o ne tiesiog ateiti 8 valandą ryto ir išeiti 15 minučių anksčiau.

Konsultacijose dažnai girdžiu vadovų nusivylimą:
„Pavargau aiškinti, rodyti, taisyti klaidas. Galiausiai viską perdarau pats, nes taip greičiau.“
Toks nuovargis veda prie perdegimo, o kartais – ir prie sprendimo keisti visą veiklą.

Klientai neperka paslaugų

Klientai neperka paslaugų – jie perka aiškumą, saugumą ir rezultatą.
Kai verslas komunikuoja ne „ką mes parduodame“, o „kokią problemą padedame išspręsti“, keičiasi viskas.

Lygiai taip pat ir karjeroje. Pokalbiai kuria galimybes greičiau nei CV ar pasiūlymai. Ne kartą esu patyrusi, kad paprastas skambutis ar laiškas iš nuoširdaus rūpesčio virsta užsakymu ar rekomendacija. Ne todėl, kad mane gerai pažįsta, o todėl, kad man rūpi.

Kai kuriamas ryšys, pasitikėjimas tampa stipresnis už bet kokį pasiūlymą. Klientai greičiau priima sprendimą, nes žino – sprendimas bus pritaikytas būtent jiems ir duos geriausią rezultatą.

Karjeroje veikia tie patys principai. Vienas skambutis iš patikimo žmogaus dažnai nugali šimtus net ir puikiai parašytų CV. Galimybės auga per ryšius, rekomendacijas, pokalbius ir asmeninius susitikimus.

Šiandien vis dažniau matau CV ir motyvacinius laiškus, parašytus dirbtinio intelekto. Tai nėra blogai, tačiau pokalbio metu dažnai paaiškėja, kad parašytos kompetencijos neatitinka realybės.

Taip verslas ir vadovai atsiduria užburtame rate: ieško papildomų rankų, bet galiausiai vėl lieka vieni su savo problemomis. Komandos dirba „užsidėdamos varneles“, o ne kurdamos sprendimus. Metų pabaigoje rezultatai būna prastesni nei pernai – nors pastangų įdėta daugiau.

Rinkos keičiasi. Algoritmai keičiasi. Kryptys keičiasi.
Tačiau vienas dalykas išlieka stabilus – žmogiškas santykis.

Tiek versle, tiek karjeroje galioja tie patys principai:

• Pirmiausia klausyk, tada kalbėk.
• Pirmiausia padėk, tada prašyk.
• Pirmiausia kurk pasitikėjimą, tada tikėkis rezultato.

Nesvarbu, ar kuri verslą, ar darai karjerą, ar ieškai naujų galimybių, ar keiti kryptį – atmink: santykiai yra didžiausias turtas.

Ne visi rezultatai matomi iš karto.
Tačiau tie, kurie stato ant vertės, pasitikėjimo ir ryšio, ilgainiui laimi daugiau nei tie, kurie skuba tik prie sandorio.

---

Edita Jak
Bergenas
2026 m. sausio 29